Naujos EVS savanorių patirtys

IMG_2818Šį rugsėjį į Europos savanorių tarnybos asociacija SALTES atvyko 14 savanorių iš 6 Europos šalių Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Armėnijos ir Serbijos. Tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, „Saltes“ publikuoja straipsnį apie tai, kaip savanoriams iš svetur sekasi integruotis Lietuvos visuomenėje, taip pat vietose, kur mūsų šalies svečiai užsiima savanoriška veikla. Savanoriai mielai sutiko pasidalinti savo mintimis bei noriai atsakinėjo į pateiktus klausimus.

 

 

Kiekvieną pokalbį su savanoriu pradėjau klausimu, koks lietuviškas žodis jiems labiausiai patinka? Skirtingų variantų buvo apstu, nuo kalbos dalies – jungtuko, iki dangaus kūno. IRGI, PALAUKIT, NEMOKAMAS, GRAŽU, ALUS, VISKAS, TRUPUTĮ, BURBULAS, KUKURŪZAS, PATINKA, ŽVAIGŽDĖ.

 

ESTA „Saltes“ itin svarbu, kaip jaučiasi organizacijos savanoriai, tad uždaviau nieko nestebinantį klausimą apie emocinę ir fizinę jų būseną. Sulaukiau labai teigiamų atsakymų, tik retas kuris pasakė, jog yra nervingas, pavargęs ar šiek tiek sušalęs. Girdėjau ir mačiau iš besišypsančių veidų: SUJAUDINTAS, STIPRUS, NAUJAS, NUOSTABIAI, SMALSUS, LAIMINGAS, PATOGIAI BESIJAUČIANTIS, SUBRENDĘS, ĮKVĖPTAS, RAMUS, ŠVYTINTIS, MOTYVUOTAS, POZITYVUS, DĖKINGAS, PASIRUOŠĘS IŠŠŪKIAMS, PUIKIAI BESIJAUČIĄS.

 

Pralėkė daugiau nei mėnuo, kai visi šie jauni žmonės paliko savo namus, artimuosius ir atskrido į Lietuvą. Pasiteiravau, ko gi jie pasiilgo labiausiai. ŠEIMA, DRAUGAI, MAISTAS, ORAS, pastarąjį žodį pabrėžė iš Ispanijos atvykusieji. Taip pat skambėjo nostalgija UŽKANDŽIUI PRIEŠ PIETUS, COLACAO – šokoladinis gėrimas, JAUSMUI, KAI JAUTIES, KAIP NAMUOSE. Keletas savanorių prisiminė savo augintinius.

 

Vienas iš užduotų klausimų skambėjo taip, ar teko atsidurti juokingoje, galbūt keistoje ir ne itin malonioje situacijoje nuo to laiko, kai esate Lietuvoje? Dažniausiai sakoma buvo tai, ko, turbūt, neįmanoma išvengti nepažįstamoje vietoje – PASIKLYSTI MIESTE. Dar viena istorija apie tai, kaip savanorė pametė telefoną, bet jį radęs žmogus paskambino jai ir grąžino aparatą. Tiesa, ne visos patirtys buvo linksmos. Vienas savanoris pasidalino labai rimtu išgyvenimu. Jis matė jaunuolį ištiktą epilepsijos priepuolio, tiesa, pasakojimo pabaigoje patikino, jog tas vaikinas atsigavo ir vėliau jam viskas buvo gerai.

 

Patalpoje negalima švilpauti, nes prašvilpsi pinigus, taip sako senolių išmintis. Ir tai vienas iš kultūrinių skirtumų, su kuriuo susidūrė „Saltes“ organizacijos savanoris. Lietuviai tampa labai vieningais, ypač per krepšinio varžybas, tai buvo kitos savanorės pastebėjimas, kuomet paklausiau apie kultūrinius šalių skirtumus. Atvykusieji iš pietų šalių, pasigenda šiltų santykių, lietuviai jiems atrodo niūrus ir niekada nesišypsantys. Juk tai mitas, jog mes nesišypsome. Ar ne taip, mieli lietuviai?

 

Paprašiau savanorių įvertinti, kaip jiems atrodo, kiek sėkminga jų integracija savanoriškoje veikloje bei Lietuvos visuomenėje ir pabandyti tai įvertinti procentais nuo 0 iki 100. Nei vienas iš atsakiusiųjų integracijai nesuteikė 100 procentų, paminėdami tokius dalykus, kaip kalbos barjerą ar per trumpą buvimo čia laiką. Bet džiugina tai, jog nei vienas neįvertino savo integracijos minimumu. Atsakymai į šį klausimą išties teikia vilties, nes visi supranta, kad tai tik pradžia ir daugybė gerų akimirkų bei patirčių dar daug laukia ateityje.

 

Sakau AČIŪ Olesia, Hector, Rebeca, Daniel, Marimar, Borja, Tatjana, Marie, Camille, Victor už nuoširdžius pokalbius! Jie – jauni, protingi bei nuostabūs žmonės!

 

IMG_2771

Savanorius kalbino ESTA SALTES JST savanoris Simas